Kurdami naujus modelius, automobilių gamintojai stengiasi jį kaip galima labiau pritaikyti prie šiandieninio gyvenimo būdo. Tai, be abejonės, daro įtaką ir saugumo sistemoms. Pridėjus tobulėjančias gamybos technologijas ir medžiagas galima konstatuoti, kad vos 10 ar 15 metų automobilis, saugumo prasme, labai atsilikęs nuo šiandieninių standartų. Jei Lietuvos automobilių parką paverstume automobiliu, kokį įvertinimą jis gautų?
Nepriklausoma naujausių automobilių saugumo bandymus atliekantis organizacija „Euro NCAP“ pirmuosius testus atliko XX a. pabaigoje. Tuo metu buvo vertinamos dvi kategorijos – suaugusiųjų apsauga automobiliui susidūrus su kliūtimis (smūgis priekine dalimi į deformuojamą barjerą, smūgis šonu į stulpą, kito automobilio smūgis į šoną) ir pėsčiųjų apsauga fizinio susidūrimo su automobiliu metu. Automobilių saugumas vertinamas žvaigždutėmis skalėje nuo nulio (už labai prastą pasirodymą) iki penkių (geriausias įvertinimas).
Šiandien bendras saugumo rezultatas išvedamas atsižvelgiant į automobilio rezultatus, pasiektus keturiose kategorijose. Dabar vertinama ne tik suaugusiųjų bei pėsčiųjų, bet ir vaikų apsauga. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama elektroninėms saugumo sistemoms, kurios gali padėti avarijos išvengti apskritai. Natūralu, kad kuo automobilis naujesnis – tuo jis saugesnis, nes gamintojai tobulina ne tik kėbulo struktūrą, tačiau įdiegia ir vis daugiau naujų elektroninių saugumo sistemų. Tačiau ar saugiais galima laikyti automobilius, kurie važinėja Lietuvos keliais?
Statistinis Lietuvos automobilis
Tam, kad „sukonstruotume“ vidutinį lietuvišką automobilį, galima remtis dviem pagrindiniais kriterijais. Pirmasis – tai vidutinis automobilių amžius, kuris šiuo metu yra tarp 14–15 metų. Antrasis – populiariausių Lietuvoje automobilių šioje amžiaus grupėje saugumo bandymų rezultatai, kuriuos užfiksavo „Euro NCAP“ specialistai. Dešimt modelių suskirstomi į penkias kategorijas.
Pirmoje kategorijoje – prabangūs vokiški trečios kartos „Audi A6“ ir penktos kartos 5 serijos BMW. Pastarasis prieš 14 metų gavo po keturias saugumo žvaigždutes vertinant tiek suaugusių, tiek vaikų apsaugą. „Audi“ pasirodė geriau, gavęs penkias iš penkių galimų už suaugusių apsaugą ir keturias už vaikų.
Lietuvoje labai populiarus šeštos kartos „Volkswagen Passat“ 2005-iais metais atliktuose saugumo bandymuose gavo penkių saugumo žvaigždučių įvertinimą už suaugusių apsaugą ir keturias už vaikų. Dviem metais anksčiau mėgintas antrosios kartos „Toyota Avensis“ gavo penkias žvaigždutes už suaugusių apsaugą, o vaikų saugumas tuo metu vertinamas nebuvo.
Šeimyninių automobilių kategorijoje – vokiškas „Volkswagen Touran“ ir japoniškas „Toyota Corolla Verso“. „Touran“ saugumas buvo vertintas 2003-iais, todėl penkios saugumo žvaigždutės buvo skirtos tik už suaugusiųjų saugumą. Po metų testus atlikusi „Toyota“ gavo maksimalų įvertinimą už suaugusių apsaugą ir keturias už vaikų.
Kompaktinių automobilių klasei atstovauja penktos kartos „Volkswagen Golf“ ir trečios kartos „Opel Astra“. Abu automobiliai buvo išmėginti 2004-iais ir gavo identiškus įvertinimus. Po penkias žvaigždutes vertinant suaugusių apsaugą ir keturias už vaikų saugumą.
Miesto automobiliai „Peugeot 207“ ir trečios kartos „Renault Clio“ prieš 13 metų įrodė, kad nepaisant dydžio, jie taip pat gali būti labai saugūs. Abu surinko po penkias žvaigždutes vertinant suaugusių apsaugą ir po keturias už vaikų.
Bendri rezultatai neblogi. Dauguma automobilių gavo maksimalų įvertinimą. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai optimizmu nespinduliuoja. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad važinėjame ganėtinai saugiais automobiliais, tačiau reikia įvertinti ir dar kelis aspektus, kurie bendrą rezultatą gali stipriai sumažinti.
Automobilis ne vynas – su metais negerėja
Kaip teigia „AutoBild Lietuva“ vyriausias redaktorius Vitoldas Milius, diskutuojant apie ne naujus automobilius, galime išgirsti įvairių istorijų, ypač, jei kalbama apie jų saugumą. Pavyzdžiui, niekam ne paslaptis, kad didelė dalis į Lietuvą atkeliaujančių automobilių būna po eismo įvykių. Gerai, jei avarija buvo nedidelė, kėbulo struktūra nepažeista, tačiau neretai Lietuvoje remontuojami kur kas rimtesnius pažeidimus patyrę automobiliai.
„Pas mus atvyksta automobiliai, kuriuos Vakarų Europoje reikia tiesiog utilizuoti, o pas mus jie „puikiai“ tinka važiavimui po mūsų „auksarankių“ prisilietimo. Mano supratimu, nemažai automobilių yra nesaugūs dėl nekokybiško remonto“, – vieną iš problemų įvardija ekspertas.
Panašios nuomonės ir „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Jis sutinka, kad automobilis po eismo įvykio, kurio metu buvo pažeista kėbulo struktūra, jau nebus toks saugus, kaip prieš eismo įvykį.
„Daug įtakos automobiliams daro atliekami remonto darbai. Ypač, kai vietoj originalių detalių sudedamos pigesnės, ne tokios patvarios. Taip pat po stambių avarijų remontuoti automobiliai nebesiūlys net ir savo gamybos metais demonstruoto saugumo – lankstytas metalas netenka kai kurių savo standumo savybių“, – kodėl po eismo įvykio suremontuoti automobiliai nėra itin saugūs, akcentuoja M. Buzelis.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad bėgant laikui dėl įvairių priežasčių blogėja net ir tvarkingų automobilių kėbulo tvirtumas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir korozijos. Bet didžiausią įtaką automobilio saugumui daro technologinis atsilikimas.
„Visų pirma, kuo automobilis senesnis, tuo jis mažiau saugus, nes jame yra mažiau aktyvaus saugumo priemonių. Taip pat kaip ir bet koks daiktas, taip ir automobilis sendamas negerėja. Vynas gal gerėja, bet ne automobilis“, – savo įžvalga dalinasi V. Milius.
Vos per 15 metų įvyko radikalūs pasikeitimai
Iš pirmo žvilgsnio, per pastaruosius 15 ar 20 metų automobilio kėbulas iš esmės nepasikeitė. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad iš tiesų viskas apsivertė aukštyn kojomis, o didžiausi pasikeitimai ir inovacijos įvyko elektronikos srityje.
„Manau, kad netrukus reikės perrašinėti vairavimo vadovėlius, nes per 15 metų pasikeitė viskas. Automobilio konstrukcija, medžiagų panaudojimas, net pačios medžiagos pasikeitė. Didelis dėmesys buvo skirtas kėbulo saugumui. Antras dalykas – elektroninės priemonės, kurių prieš 15 metų mes nežinojome. Elektronika tikriausiai yra ta vieta kuri tobulėja greičiausiai ir labiausiai matomai. Aktyvių saugumo priedų sąrašai jau yra kaip knyga, nebe du punktai ir jų daugėja bei daugės“, – kaip per ganėtinai trumpą laiką evoliucionavo automobilių saugumas pasakoja V. Milius.
Panašiomis mintimis dalinasi ir M. Buzelis, kuris pažymi, kad naujausios technologijos ir inžineriniai sprendimai leido automobilių saugumą pagerinti visais aspektais.
„Per 15 metų automobilių pramonėje saugumas pagerėjo labai smarkiai. Atsirado tokios inovacijos kaip „Volvo V40“ modeliuose debiutavusios išorinės oro pagalvės, buvo sukurtos naujoviškos elektronikos sistemos. Mokslas ir inžinierių taikomi sprendimai progresuoja sparčiai, todėl zonos, kuriomis dūžtantys automobiliai sugeria energiją, tapo modernesnės, o visa tai didina laiko tarpą, per kurį į avariją patekęs automobilis sustoja kuo švelniau. Savaime suprantama – kuo automobilis lėčiau sustoja iki visiško sustojimo, tuo mažesnė tikimybė susižeisti“, – naujausių automobilių saugumo pažangą pabrėžia M. Buzelis.
Saugumas prisitaiko prie gyvenimo tempo
Kalbant tiek apie aktyvų, tiek apie pasyvų automobilių saugumą, dėmesį reikia atkreipti ir į dar vieną nuolat tobulėjantį ir vis daugiau dinamikos įgaunantį kriterijų – tai mūsų gyvenimo būdas. Koja į koją turi žengti ir saugumas.
Pavyzdžiui, autonominės sistemos padeda išvengti menkų susidūrimų eismo spūstyje, kai vairuotojas savo dėmesį sutelkęs, pavyzdžiui, į išmanųjį telefoną. Automobilis pats sustoja, kai tai būtina, ir pradeda judėti, kai tą patį daro priešais esanti transporto priemonė. Anksčiau tokios sistemos neegzistavo, nes nebuvo kitų mūsų kasdieniam gyvenimui įtaką darančių technologijų.
„Keičiasi mūsų įpročiai ir poreikiai. Todėl natūraliai kyla klausimas ir automobilių gamintojams, kaip dabar pritaikyti automobilį prie mūsų gyvenimo poreikių. Prieš 15 metų mes nekalbėjome, kad žmogus pusę dienos prasėdi „Facebooke“, o šiandien yra taip. Naujuose automobiliuose yra dalykai, kurie reikalingi šiandien. O senuose jų nėra ir negali būti, nes nebuvo poreikio tas sistemas sugalvoti“, – šiandieninių saugumo sistemų atsiradimo priežastį įvardija V. Milius.
Statistinio automobilio saugumo vertinimas
Įvertinus visus faktorius, Lietuvos statistinis automobilis saugumu nepasižymi. Pirmiausiai dėl savo amžiaus, kuris daro tiesioginę įtaką ir kitiems kriterijams. Beveik 15 metų senumo automobilis pasenęs morališkai ir yra paveiktas aplinkos veiksnių, todėl net ir tinkamai prižiūrėtas, jis nebėra toks tvirtas, kaip tuomet, kai buvo naujas.
Kitas dalykas – technologinis progresas. Kaip pažymėjo LRT.lt kalbinti ekspertai, per 15 metų pasikeitė praktiškai viskas, kas susiję su automobilio saugumu. Naudojamos naujos medžiagos, inžinieriai kuria efektyviau veikiančias smūgio sugėrimo zonas, tobulėja ir išmaniosios technologijos. Taip pat naudojame prietaisus, kurie keičia mūsų gyvenimo būdą, bet nėra pritaikyti sąveikauti su iš pirmo žvilgsnio ne tokiu ir senu, statistiniu Lietuvos automobiliu.
Galiausiai „Euro NCAP“ standartai, kurie keitėsi ir buvo sugriežtinti ne kartą. Puiki to iliustracija „Fiat Punto“ saugumo testai. 2005-iais šiam modeliui buvo skirtas puikus, penkių saugumo žvaigždučių įvertinimas už suaugusių apsaugą ir keturios – už vaikų. Šio modelio saugumo bandymus atlikę 2017-iais, vertintojai jam neskyrė nė vienos saugumo žvaigždutės.
Nusiuntus statistinį Lietuvos automobilį į „Euro NCAP“ specialistų bandymų poligoną, net jei jis pasirodytų neblogai smūgių testų metu, vargu, ar gautų daug balų už elektronines saugumo sistemas, kurioms dabar skiriamas labai didelis dėmesys. Tikėtina, kad rezultatas būtų viena, geriausiu atveju, dvi žvaigždutės iš penkių galimų.
Lrt.lt
